Aeravimas, skarifikavimas Tai ekologiškas būdas vejos priežiūrai. Aeravimo principas yra tas, kad vejoje padaromos skylutės. Nauda vejai ir jos šaknų sistemai: Pašalinama daug po žiemos atsiradusių nudžiūvusių žolių dalių. Deguonis lengviau patenka į šaknis ir dirvožemį, leisdamas jam “kvėpuoti”. Vanduo geriau įsigeria į dirvožemį ir pasiekti šaknų sistemą. Mikroelementai bei organinės trąšos gali lengviau prieiti prie šaknų sistemos. Aeravimas taip pat labai naudingas ir rudenį – pašalinama visa nereikalinga veja, padaromos skylutės, į kurias pribarstome smėlio – jis padedu dirbai ‘neužsikimšti’ ir laisvai kvėpuoti.
Vejos priežiūra. Apželdintojams įregus veją, darbai toli gražu nesibaigia. Sudygusi veja turi būti pastoviai šienaujama – kuo dažniau tai darysite, tuo tankesnę ir gražesnę veją turėsite. Taip pat labai svarbus aeravimas ir tręšimas. Idealu yra tręšti veją po aeravimo, nes tada trąšos geriausiai pasisavinamos. Geriausia tręšti kompleksinėmis trąšomis, kurios iš lėto tirbdamos įsiskverbia į dirvą. Vienas svarbiausių faktorių – drėgmė bei tinkamas vejos pjovimo aukštis. Jeigu veją pjaunate per žemai, karštomis vasaros dienomis ji visiškai išdžiūsta, vietomis netgi išdega, todėl atsiranda rudi sausi plotai. Svarbu yra laistymo sistema arba laistymas mechaniniu būdu – su žarna. Beveik visos piktžolės vejoje išnyksta nuo šienavimo, tačiau yra keletas rūšių, kurios neįveikia nei purškimas chemija, nei šienavimas. Tai miežlaiškis – tos pačios kaip ir vejos sėklos šeimos atstovas, kuris ‘šliaužia’ palei žemę, taip naikindamas veją, be to – labai greitai sėjasi ir plinta į šalis. Pastebėjus šią piktžolę, ją būtina ravėti – tai vienintelis būdas jai pašalinti.
